Naujienos
Auga Vakarų Lietuvos šaulių technologinės kompetencijos
(0)
Bepiločių sistemų reikšmė šiuolaikinėje gynyboje nuolat auga, o gebėjimas jomis naudotis tampa vis svarbesne pasirengimo dalimi. Klaipėdoje veikianti Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos bepiločių sistemų 317-oji šaulių kuopa buria technologijomis besidominčius savanorius, rengia bepiločių orlaivių operatorius ir dalyvauja bendrose veiklose su Lietuvos kariuomene bei kitomis institucijomis. Vis dėlto, kaip akcentavo kuopos atstovai, svarbiausia čia ne pati technika, o žmonės, jų pasirengimas ir gebėjimas nuolat mokytis.
Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. Artūras Milkintis (stovi priekyje) veda mokymus šauliams. Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.
Kartą skautas, visad skautas
(0)
Plungiškiai Kristina ir Žydrūnas Pilitauskai skautiškoje veikloje sukasi nuo jaunų dienų. Čia jie surado vienas kitą ir sukūrė šeimą, skautiška dvasia augino bei ugdė savo dukras, o dabar vadovauja kelias dešimtis vaikų bei būrį suaugusiųjų vienijančiam
Gondingos tuntui. Plungiškių teiravomės, kuo juos žavi skautiškas judėjimas ir kaip po pagrindinių savo veiklų jie dar randa jėgų bei laiko įvairiems geriems darbams.
Kristina ir Žydrūnas bei jauniausioji jų dukra Ieva Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuo dangaus iki kibernetinės erdvės: ką NATO sprendimai reiškia Vakarų Lietuvai
(0)
Šią vasarą Ankaroje NATO lyderiai priėmė sprendimą, kurio Baltijos šalys siekė ne vienus metus: oro policijos misija regione virto tikra oro gynybos misija. Nuo rugpjūčio ji jau veikia, o rudenį į Lietuvą grįžta ir JAV kariai. Tačiau NATO skydas – ne tik naikintuvai ir tankai. Ne mažiau svarbus ir nematomas frontas – kibernetinė erdvė, kurioje Lietuva su sąjungininkais dirba jau beveik du dešimtmečius. Ką šie sprendimai keičia Vakarų Lietuvai ir kiekvienam mūsų?
Nuo vasaros NATO naikintuvai Baltijos šalyse vykdo jau ne oro policijos, o oro gynybos misiją. Nuotr. iš kam.lt
2026 m. spalio 6 d. skaitykite
(0)
- Profesinės mokytojų šventės išvakarėse
- Koncertas „Ačiū tau, Mokytojau!“ Mosėdžio gimnazijoje iki kol bus minima Tarptautinė mokytojo diena spalio 5-ąją įvyko dar spalio 2-ąją. Ji sutilpo į vieną pamoką, ir, kaip buvo pastebėta, net pritiko tądien minimai Angelų sargų dienai, nes po mokytojo „sparnu“ užauga ir sustiprėja visi. Laima Sendrauskienė
- Vertėjas tarp žodžių ir likimų
- Rugsėjo 30-ąją minima Tarptautinė vertėjų – profesijos, kurios atstovai dažnai lieka tarsi nematomi – diena. Girdime žmogų, suprantame jo mintį, bet retai susimąstome apie tą, kuris padėjo vienai kalbai susitikti su kita. Kartais nuo vieno tiksliai suprasto žodžio priklauso ne tik pokalbio prasmė, bet ir žmogaus likimas. Sandra Petrauskaitė
2026 m. spalio 2 d. skaitykite
(0)
- Augimas abipus mokytojo stalo
- Spalio 5-ąją minima Tarptautinė mokytojų diena. Tądien mokytojams skiriamos gėlės, sveikinimai ir padėkos, bet jų darbo rezultatai retai telpa į vieną dieną ar vienus mokslo metus. Sandra Petrauskaitė
- Keičiasi šildymo sezono tvarka: ką svarbu žinoti gyventojams?
- UAB „Skuodo šiluma“ informuoja, kad nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalioja Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kuriais keičiasi šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka. Užsak. Nr. 027
Kai smulkusis ūkininkas diktuoja savo taisykles
(0)
Įsivaizduokite – šalies geležinkelio mazgai ar automagistralės sutrinka siaučiant geopolitiniams vėjams, o didžiuosiuose prekybos tinkluose tuštėja lentynos. Kiek laiko praeitų, kol miestų gyventojai pajustų realų maisto trūkumą? Šiandieninis globalus pasaulis toks trapus, kad apsirūpinimas maistu jau nebėra buitinė tema – tai nacionalinio saugumo pamatai. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) plėtra nėra atsitiktinis eksperimentas, o ilgalaikis prioritetas, kurį perima jau ne viena Vyriausybė.
Trumpųjų tiekimo grandinių privalumai puikiai atsispindi riešutus auginančiame Norų ūkyje: čia gyvenama pagal savas taisykles, atsisakius perpardavinėtojų diktato. Nuotr. iš noruukis.lt archyvo
2026 m. rugsėjo 29 d. skaitykite
(0)
- Koncertas šv. arkangelo Mykolo atlaidams
- Mosėdžio šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vargonų istorijos pradžia – 1819 metai, tačiau apie 1885-uosius meistras Friedrichas Weissenbornas iš Jėkabpilio (Latvija) šį romantinį instrumentą sumontavo naujai. Taip unikalius, istorinius Mosėdžio bažnyčios vargonus apibūdina Lietuvos vargonų istorija (vargonai.com.). Vargonų meistro iš Panevėžio Antano Šauklio rankos Mosėdžio bažnyčios vargonus lietė 2013 metais, bet, pasak Mosėdžio parapijos klebono Egidijaus Zulco, tada buvo restauruotos tik dumplės ir pūtimo sistema, o varganas vamzdynas taip ir liko. Laima Sendrauskienė
- Gyventojams bus kompensuojamas tik vartų mokestis
- Rugsėjo 24 d. įvyko Skuodo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jo darbe dalyvavo visi Tarybos nariai (21). Šį sykį posėdyje netrūko pasisakymų. Rūta Ronkauskienė
Apie dezinformaciją – žinomi Skuodo krašto žmonės
(0)
Šiandienos informacinėje plotmėje knibžda ne tik patikimos žinios, bet dažnai ir labai abejotina informacija. Ką apie dezinformaciją mano žinomi Skuodo krašto žmonės? Ar su tokia susiduria? Ką, jų manymu, derėtų atlikti stiprinant visuomenės informacinį atsparumą ir sąmoningumą?
Edmundas Untulis LRT nuotrauka
Strateginis koridorius: Kuršių nerijos ir uosto infrastruktūros saugumas
(0)
Geopolitinės įtampos, hibridinių grėsmių bei sabotažo aktų fone Baltijos jūros regionas pastaruoju metu išgyvena esminių saugumo paradigmų lūžį. Šiame kontekste Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Kuršių nerija nebėra vien tik Lietuvos ekonomikos variklis, unikalus gamtos kampelis ar turistų traukos centras. Tai yra viena jautriausių ir strategiškai svarbiausių teritorijų visame NATO rytiniame flange.
Vadinamasis Klaipėdos-Neringos koridorius veikia kaip gyvybiškai svarbūs šalies vartai, kurių saugumas tiesiogiai lemia ne tik Vakarų Lietuvos regiono, bet ir visos valstybės stabilumą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nuotr.
Slėptis nuo pavojaus – po mokyklos stogu
(0)
Lietuva sau kelia užduotį artimiausiu metu turėti priedangų apie 60-čiai procentų miestų gyventojų. Tam kasmet skiriamos didžiulės sumos pinigų, tačiau praėjusią gegužę Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus parodė, kad kai kurios institucijos, net ir tos, kurių patalpose įrengtos tokios saugaus prieglobsčio vietos, vis dar nežino kaip elgtis kilus tokioms ekstremalioms situacijoms. Daugiausiai kritikos išsakyta Vilniaus regiono švietimo įstaigoms. Pasidomėjome, ko iš šios situacijos pasimokė Plungės rajono mokyklos ir lopšeliai-darželiai.
Mokyklos nuogąstauja, kad oro pavojaus atveju jų patalpose esančių priedangų neužtektų net mokyklos bendruomenei, ką jau kalbėti apie aplinkinius gyventojus. ELTOS nuotrauka
Skelbimai
Naujausi komentarai