Mėšlo poveikis aplinkai: kaip jį tvarkyti, kad išvengtume taršos?

Naminius gyvulius auginantiems gyventojams tenka rūpintis ne tik kaip išauginti pieningą karvę, bet ir kur dėti po jos likusį mėšlą. Pasidomėjome, kaip saugiausia mėšlą kaupti ir ar laikomasi aplinkosauginių jo tvarkymo reikalavimų Skuodo rajone.

Ne visi turi galimybių

Vietos ūkininkai mėšlą tvarko įvairiai: stambesnieji turi įsirengę tiršto mėšlo mėšlides ar skysto mėšlo rezervuarus; o su smulkesniais situacija sudėtingesnė – dažniausiai jie turi rietuves prie tvarto ar lauke, bet šios retai kada atitinka keliamus reikalavimus.

„Daugiausia pažeidimų būna dėl netinkamai įrengtų rietuvių. Pavyzdžiui, nėra hidroizoliacinio sluoksnio ar atitinkamų pylimėlių srutoms sulaikyti, taip pat kai kurie ūkininkai neturi nustatyta tvarka paruoštų tręšimo planų“, – sako Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros vedėjas Algimantas Skersis.

Anot jo, nesitvarkymą tokie ūkininkai aiškina įvairiai – sako, kad neturi galimybių įsirengti reikalavimus atitinkančias rietuves arba nežino, kaip šios turi būti paruoštos. Paprastai jiems skiriamos sankcijos – įspėjimas arba bauda su privalomu nurodymu pašalinti pažeidimus.

Sudėtingiausia yra gyvenvietėse, kuriose ūkininkai įsikūrę nedideliuose sklypuose ir laiko po kelis galvijus, o įsirengti rietuvei ar mėšlidėms tiesiog neužtenka žemės sklypo. Skuodo rajono agentūros vedėjo teigimu, kyla ginčų ir dėl sklindančių kvapų, nors kai kuriems gyventojams tos 2–3 karvės yra pragyvenimo šaltinis. Dažnai rajono gyventojams nepakanka ir lėšų įsirengti mėšlidėms.

„Laikome dvi karves, vištų, kiaulę. Mėšlo daug nesusidaro. Susikaupusį naudojame daržams tręšti, kompostui, duodame kaimynams daržą pasitręšti, šiek tiek lieka tvarte“, – sako vietos gyventojas Juozas.

Svarbu apsaugoti aplinką

„Dažniausiai mėšlas naudojamas laukams tręšti, nes tai – pagrindinis humuso šaltinis. Organinėmis trąšomis pagerinama dirvos kokybė – mažiau bereikia cheminių trąšų“, – sako A. Skersis.

Vis dėlto, net ir tręšiant laukus, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, paskleistas mėšlas nedelsiant turi būti apariamas, kad į aplinką nesklistų iš jo susidarantis amoniakas. Aparimas padeda šią trąšą dirvožemiui geriau įsisavinti. Tiesa, tręšti mėšlu galima tik tam tikru laiku, kai žemę dar įmanoma aparti: paprastai nuo pavasario, kai dirva atšyla ir nusausėja, iki rudens įšalo.

Jei ūkininkai tręšiamuose laukuose nori įsirengti rietuves, jie privalo parinkti vietą kuo toliau nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, ją apjuosti ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu, kad srutos neištekėtų už jo ribų, o rietuvės viduje suformuoti durpių ar smulkintų šiaudų posluoksnį, skirtą srutoms sugerti. Be to, tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Taip laikyti mėšlą leidžiama ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

A. Skersio teigimu, žiemą, kai gyvuliai gyvena tvartuose ir mėšlo susidaro gausiausiai, jis turi būti saugomas taip, kad srutos nepatektų į aplinką. Rezervuaruose, kuriuose kaupiamas skystasis mėšlas ar srutos, turi būti taikomos oro taršos mažinimo priemonės: įrengiamas stogas ar įvairios plaukiamosios dangos (tirštasis mėšlas, smulkinti šiaudai, medinės, plastikinės, keramzito granulės ir kt.).

Aplinkosaugos specialistai pastebi, kad iš mėšlo susidarančios srutos, jei nėra tinkamai surenkamos, gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net nukeliauti iki gyventojų šulinių. Nors mėšlu tręšti daržus leidžiama, prieš tą darant ūkininkams rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimus dėl jame esančio azoto ir fosforo kiekio, nes per didelės jų dozės gali kenkti žmogaus sveikatai.

Dabar mėšlą ir srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent tai leidžia daryti konkrečios pavasario ar rudens oro sąlygos, ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyklos arba plotai, kuriuose ūkininkas augins žiemkenčius. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

Nuo šių metų balandžio 1-os dienos įsigaliojo reikalavimas ūkininkams, srutomis ir mėšlu tręšiantiems daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, turėti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą.

Nuotrauka Alfonso BAUŽIO

Užsak. Nr. 057