Kodėl netikros naujienos gali būti pavojingos

Pasaulyje besitęsiant koronaviruso pandemijai, Europa įsijungė į kovą ir su siaučiančiu dezinformacijos virusu. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aktyvėjant dažniausiai priešiškų valstybių skleidžiamam melagingų naujienų srautui, kyla reali grėsmė demokratijai ir žmonių saugumui. Todėl Europos Sąjungos (ES) politikai ir ekspertai vienbalsiai teigia – būtina stiprinti bendradarbiavimą, piliečių atsparumą ir kritinį mąstymą.

Dabartinės sveikatos krizės metu, kuomet vis dar daug nežinomybės, Rusija, Kinija ir kitos šalys siekia pasinaudoti itin jautria situacija skleisdamos klaidinančią informaciją. Įvairiomis kalbomis kuriamos tiesą iškraipančios istorijos apie viruso kilmę, gydymo būdus ir demokratinių institucijų neveiksnumą. Tokia dezinformacija siekiama supriešinti visuomenę, pakirsti pasitikėjimą vyriausybe ir demokratija, kurstyti nesantaiką, manipuliuoti visuomenės nuomone, taip pat sukelti abejones Europos Sąjungos ir jos partnerių patikimumu.

Dažniausiai pastebimos sąmokslo teorijos tikina, jog šis koronavirusas nėra pavojingas, nes kasmet gripas nusineša gerokai daugiau aukų. Taip pat teigiama, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas JAV ar NATO laboratorijose kaip biologinis ginklas. Dar viena vis labiau populiarėjanti melagiena – koronavirusas buvo paskleistas siekiant diegti naujosios kartos 5G ryšį arba pastarojo buvo sukeltas tiesiogiai. Dažni ir melagingi pareiškimai, jog Europos Sąjunga yra neveiksni ir negali suvaldyti krizės, tuo tarpu Rusija ir Kinija sėkmingai padeda pandemijos išsekintoms valstybėms.

Tokias melagienas nesunku paneigti logiškai ir faktais. Smarkiai didėjantis aukų skaičius visame pasaulyje ir paskelbta pandemija rodo, jog šis koronavirusas yra naujas ir gerokai pavojingesnis už paprastą sezoninį gripą. Nors ir vis dar stinga galutinių išvadų apie viruso kilmę, mokslininkai mano, jog jis atsirado natūraliai gamtoje. Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad 5G ryšys galėtų sąveikauti su koronavirusu ar apskritai kenkti žmonių sveikatai.  Melagienos apie Europos Sąjungos neveiksnumą taip pat lengvai paneigiamos: ES institucijos kasdien įrodo savo solidarumą užtikrindamos nenutrūkstamą medicinos ir apsaugos priemonių tiekimą, telkdamos milžiniškus išteklius krizės paveiktoms valstybėms gelbėti bei investuodamos į naujų gydymo būdų ir vakcinos išradimą. Prancūzija, Austrija ir Čekija nusiuntė Italijai ir Ispanijai milijonus apsauginių kaukių –  daug daugiau nei Rusija ar Kinija.

Per paskutinius keturis mėnesius ES kovos su dezinformacija komanda pastebi gerokai daugiau melagingų naujienų, ypač susijusių su koronavirusu. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, Lietuvoje taip pat pastebimas dezinformacijos suaktyvėjimas: nuo vasario 1 d. iki balandžio 17 d. nustatyti 747 su koronavirusu susiję dezinformacijos atvejai rusų, anglų ir lietuvių kalbomis.

Kasdien mus pasiekiantis didžiulis melagingos ir šokiruojančios informacijos srautas gali pakenkti psichologinei ir fizinei sveikatai, apsunkinti galimybę gauti teisingą informaciją ir sumenkinti pasitikėjimą ekspertais. Europos Parlamentas (EP) ir kitos ES institucijos, ne kartą pasmerkusios tokį dezinformacijos protrūkį, skatina piliečius nepasikliauti gaunama informacija aklai, apgalvotai rinktis jos šaltinius ir mąstyti kritiškai. Pasak EP pirmininko pavaduotojos Katarinos Barley, „šiuo metu gyvybių išsaugojimas priklauso nuo to, kiek mes klausome sveikatos specialistų, todėl tiesos iškraipymas yra kaip niekad pavojingas. Lygiai taip, kaip naudojame kitas apsaugos priemones – laikomės atstumo, plauname rankas – turėtume jausti pareigą sustabdyti melagienų ir netikrų istorijų plitimą“.

Dezinformacijos vis daugėjant, atpažinti suklastotas naujienas tampa nelengva. Todėl naujienas apie koronaviruso protrūkį svarbu gauti iš patikimų šalies ar tarptautinės žiniasklaidos šaltinių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų svetainių. Reikėtų kritiškai vertinti visą teksto ar vaizdo turinį, pasidomėti žiniasklaidos priemone, autoriumi, tikrinti šaltinius, kontekstą bei nuotraukas. Ypač kritiškai reikia vertinti socialiniuose tinkluose skleidžiamas naujienas, nuomones ar net juokelius. Svarbu neskubėti dalintis abejotinu turiniu su kitais, o apie pastebėtas dezinformacijos apraiškas pranešti puslapio ar socialinio tinklo administratoriams. Žinoma, visada galima pasitarti ir su pripažintais sveikatos bei visuomenės mokslų specialistais.

Monika SPRUNTULYTĖ

Užsak. Nr. 020