(107)
| 
(0)
Covid-19 pandemijos akivaizdoje daugeliui įmonių tenka prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų
Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.
Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų.
Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo-spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.
„Pavyzdžiui, jei įmonė turi 3 darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 metais nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8000 eurų GPM. Tokiu atveju pagal naująją pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į maždaug 2000 eurų dydžio subsidiją. Atitinkamai, 30 žmonių už vidutinį šalies atlyginimą įdarbinusi įmonė gaus 10 kartų didesnę subsidiją“, – sako Rita Armonienė.
Ar įmonė atitinka nustatytus 30 proc. ir didesnius apyvartos sumažėjimo rodiklius, bus nustatoma pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas. Įmonėms, neįsiregistravusioms PVM mokėtojomis, šiuos duomenis reikės nurodyti paraiškoje.
Mažiausia subsidija sieks 500 eurų, o daugiausia vienai įmonei gali būti išmokėta 800 tūkst. eurų.
Minimalią subsidiją pagal šią tvarką gaus ir naujai įsteigtos įmonės, kurios pernai kovo-spalio mėnesiais pajamų išvis negavo, tačiau jų vykdoma veikla yra įtraukta į ūkinių veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą. Tokioms įmonėms, pateikusioms paraišką, bus išmokėta 500 eurų subsidija.
Subsidijos paskirtis – apyvartinėms lėšoms
Subsidija vienai įmonei bus mokama tik vieną kartą, ji negali būti išmokėta vėliau nei 2021 m. birželio 30 dieną.
„Paraiškos bus teikiamos per elektroninę VMI sistemą, ir tikimės, kad pirmosios subsidijos įmones pasieks jau 2021 m. pradžioje. Iš viso šalies verslą pagal naująją pagalbos schemą turėtų pasiekti bendra 150 mln. eurų suma“, – sako Rita Armonienė.
Subsidijos skiriamos įmonių likvidumui išsaugoti, todėl verslas ją galės naudoti tik apyvartinėms lėšoms – atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais, patalpų nuomotojais ir pan. Dividendams, akcijų supirkimui, paskolų grąžinimui ar suteikimui ir kitiems panašiems tikslams gautų lėšų nebus galima naudoti.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, į subsidijas galės pretenduoti ir tos įmonės, kurios jau yra išnaudojusios nustatytą maksimalią valstybės pagalbos de minimis 200 tūkst. eurų sumą.
Verslui – paskolos, kompensacijos ir kitos priemonės
Įmonės aktyviai naudojasi ir kitomis valstybės pagalbos priemonėmis Covid-19 pasekmėms sušvelninti.
Šias priemones administruojančios įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) duomenimis, iki lapkričio 29 dienos jau priimta beveik 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. eurų paskolų. Nuomos mokesčio kompensavimui panaudota 36 mln. eurų, palūkanų kompensavimui – 21 mln. eurų.
Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.
Svarbiausias – apyvartinių lėšų klausimas
Daugiau nei dešimtmetį Klaipėdoje veikianti įmonė „Ekonatura“ per pirmąjį karantiną patyrė didžiulį sukrėtimą – šalia senosios uostamiesčio turgavietės esanti įmonės parduotuvė buvo priversta užverti duris, nors iš jos pajamų gaunama kone dukart daugiau, nei iš prekybos internetu.
Kaip pasakojo įmonės vadovė Dovilė Kubiliūtė, sulėtėjo ir pačių prekių tiekimas, nes bendrovei ekologišką kosmetiką tiekia partneriai iš Didžiosios Britanijos.
„Padėtis buvo tikrai prasta. Todėl labai pravertė ir parama, kurią, kaip nuo COVID-19 nukentėjusi įmonė, gavome už pernai sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, ir darbo užmokesčio kompensacija. Tokiu būdu gavome apyvartinių lėšų, galėjome užsisakyti perkamiausių prekių. Taip pavyko išgyventi, vasarą pajutome atsigavimą. Dabar, vėl paskelbus karantiną, kurį laiką net gatvės buvo tuščios, nors pastaruoju metu jau ima užsukti pirkėjai“, – pasakojo D. Kubiliūtė.
Įmonės vadovė sako nenuleidžianti rankų ir kartu su vyru dirbanti toliau, nes tai yra šeimą maitinantis smulkusis verslas. Todėl jai labai aktualu, kokia valstybės parama toliau bus teikiama smulkiosioms įmonėms.
„Jei tik galėsime, mėginsime ja pasinaudoti, nes tai tikrai padeda. Labiausiai, aišku, stinga apyvartinių lėšų, pagelbsti ir galimybė atidėti mokesčius, nors, aišku, juos anksčiau ar vėliau teks sumokėti“, – sakė verslininkė.
Saulenis Poška
Parengta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu
Užsak. Nr. 202