(170)
| 
(0)
Baltijos regiono valstybių vadovai ir Europos Komisijos atstovai simboliškai įjungia elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“ ir jungtį su Švedija „NordBalt“.
Praėjusį pirmadienį Valdovų rūmuose Vilniuje Baltijos regiono valstybių vadovai ir Europos Komisijos atstovai simboliškai įjungė elektros jungtis „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ su Lenkija.
Strateginis pasiekimas
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Švedijos vyriausybių atstovai, aukšti Europos Komisijos pareigūnai ir jungtis administruojančių kompanijų atsakingi asmenys.
„Nutiesę jungtis, stipriname stabilumą ir solidarumą, naikiname priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo. Tampame Vakarų Europos energijos rinkos dalimi. Tai strateginis ir istorinis mūsų regiono pasiekimas. Šiandien kuriame tai, kas yra strategiškai svarbu Baltijos šalims ir visai Europos Sąjungai“, – sakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ laikomi pavyzdiniais Europos Sąjungos infrastruktūros projektais, kurie reikšmingai prisidės kuriant bendrą Europos elektros rinką. Lietuvos vadovės teigimu, tai įkūnija dar vieną labai svarbų valstybės laimėjimą siekiant energetinio, ekonominio ir politinio saugumo.
Tiltas iš energetinės salos
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė „Vakarų Lietuvai“ teigė: „Iš energetinės salos mes nutiesėme tiltus į Vakarus.“
Pasak Seimo vadovės, mūsų šalies elektros sistemos prisijungimui prie Vakarų elektros tinklų buvo rengiamasi daug metų, todėl labai džiugu, kad šis ypač svarbus energetinis projektas, išvadavęs mus iš energetinės izoliacijos, jau įgyvendintas.
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungčių paleidimas yra esminis lūžis, leidžiantis mūsų valstybei ir net visam regionui užsitikrinti ilgalaikį energetinį saugumą ir sukurti laisvą elektros rinką. Be to, tai leis mums atsijungti nuo BRELL sistemos, valdomos iš Maskvos. Turėdami elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, ne tik tapome saugesni, nes galėsime pasirinkti įvairius elektros importo šaltinius, bet apčiuopiamą naudą turėtų pajusti ir mūsų verslas, ir Lietuvos žmonės.
Dabar labai svarbu užbaigti pradėtą procesą ir žengti paskutinį svarbų žingsnį sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais“, – reikšmingą įvykį komentavo L. Graužinienė.
Naudinga politiškai ir ekonomiškai
Pradėjus veikti „LitPol Link“ ir „NordBalt“, Lietuva tampa geriausiai sujungta energetikos sistema visame Baltijos jūros regione. Europai šios jungtys – neatsiejama Baltijos jūros energetikos jungčių žiedo dalis. Lietuvai – tai visiškai naujų, iki šiol mums neprieinamų energetikos šaltinių pasirinkimo galimybė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis 700 MW galios jungties su Švedija ir 500 MW elektros tilto su Lenkija statybą vadina vienais iš svarbiausių pastaruoju laiku padarytų darbų, įtvirtinusių mūsų šalies nepriklausomybę. Naujoji sistema atveria trims Baltijos valstybėms prieigą prie naujų didelių ir energetinių išteklių turtingų rinkų, o padidėjusi pasiūla skatina konkurenciją.
„Turėdamos du kabelius tarp Estijos ir Suomijos bei dvi naująsias galingas elektros jungtis „LitPol Link“ ir „NordBalt“, Baltijos šalys įgyja dvigubai daugiau galimybių prekiauti elektra, o tarptautinių jungčių pralaidumas tampa didesnis nei metinis trijų šalių elektros suvartojimas“, – „Vakarų Lietuvai“ sakė R. Dargis.
Kaina turi mažėti
Labai svarbus ir kitas aspektas – nauda, kurią pajus elektros vartotojai. Pasak R. Dargio, jungtys užtikrina maksimalias Lietuvos vartotojų galimybes geriausiai pasinaudoti didžiulės ir likvidžios elektros rinkos teikiama nauda.
„Pramonė „pasiima“ apie 70 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros. 2014 metais pramonės ir verslo kaštai elektros energijai buvo maždaug 790 mln. eurų. Visi pramonės vartotojai elektrą perka rinkoje, todėl jie pirmieji pajus naujųjų jungčių naudą“, – akcentavo šalies pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Anot R. Dargio, prognozuojama, kad elektros rinkos kainos 2016 metais Lietuvos prekybos zonoje gali būti 10–12 proc. mažesnės nei šiemet. Net ir 7 proc. elektros rinkos kainų sumažėjimas reikštų 90 mln. eurų taupymą per vienerius metus.
„Dabartinės pasirinkimo galimybės užtikrina konkurenciją elektros tiekimo sistemoje, tad kainos, manau, tikrai pajudės žemyn“, – „Vakarų Lietuvai“ sakė R. Dargis.
FAKTAI IR SKAIČIAI
- „NordBalt“ projekto investicijos siekia 550 mln. eurų, iš kurių 131 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos parama. Likusią investicijų dalį perpus dalijosi Lietuva ir Švedija. Investicijų į „LitPol Link“ projektą dydis Lenkijoje – 430 mln. eurų, iš kurių beveik pusė – ES lėšos. Lietuvoje iš investuotų 150 mln. eurų 35 mln. eurų yra ES parama.
- Dabar Lietuvos elektros energetikos sistema sujungta su kaimyninėmis sistemomis 15 jungčių: 1 – su Švedija, dvigrande linija – su Lenkija, 4 – su Latvija, 8 – su Rusija ir Baltarusija.
Audronė MALŪKIENĖ
„Santarvė“
Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.