Žūklės prekės, Bokso kriaušės

Vis dar nėra madinga kalbėti apie tai, kad vyrams gali būti sunku įveikti nerimą, stresą ar įtampą. Gajus stereotipas, kad su psichologais kalbasi ir apie problemas šneka, skundžiasi tik moterys. Esą tai ne vyriška ir negerai. Deja, bet tokios socialinės normos vyrus neretai priveda prie depresijos, smurto prieš save ar net kitus ir blogiausia – savižudybės. Dėl to, kad skaičiai aiškiai rodo, jog tūkstančiai vyrų mūsų šalyje susiduria su sunkumais, kuriuos sukelia reiškiniai, kuriuos jausti normalu (stresas, nerimas, įtampa) manome, kad svarbu padėti jiems rasti būdų, kaip su tuo kovoti. Štai vyriškas gidas su veiklomis, kurios padeda įveikti neramius laikotarpius gyvenime.

Šaudymas šaudykloje

Seno sukirpimo žmonės sakytų, kad atsipalaiduoti padeda ir medžioklė, tačiau su ja yra daugiau vargo nei atsipalaidavimo. Atsipalaiduoti medžioklėje yra daug sunkiau nei gali pasirodyti, todėl tikrai daug geriau šaudymą pasilikti tirui/šaudyklai.

Skaityti toliau →

Pasak Rolando Lančicko, savo šeimos ūkiui modernizuoti jis gavo beveik 15 tūkst. eurų paramos. Karolinos Baltmiškės nuotr.

Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, užderi kitos.

Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo

2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę.

Skaityti toliau →

Nors pradėti ūkininkauti buvo nelengva, Tadas Petkevičius džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis plečiasi. Karolinos Baltmiškės nuotr.

Vita ir Tadas Petkevičiai po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ėmė ūkininkauti Kelmės rajone. Ūkį plėtoja investuodami Anglijoje uždirbtas lėšas ir jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą paramą.

Trenerio karjerą pakeitė darbas užsienyje

„Kai buvau mažas, tėvukai šiek tiek ūkininkavo, bet paskui ūkio atsisakė. Mama – mokytoja, tėvas dirba kelių valdyboje, tad ir mano sprendimui kurti ūkį jie nelabai pritarė“, – sako Kelmės rajone, Kražiuose ūkininkaujantis T. Petkevičius.

Tiesa, Tadas ir pats apie ūkininkavimą anksčiau negalvojo. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Šiaulių universitetą. „Kadangi aktyviai sportavau, baigęs studijas buvau pradėjęs siekti krepšinio teisėjo karjeros ir jau teisėjavau varžyboms. Tačiau užsimaniau užsidirbti ir išvažiavau į Angliją. Dirbau įvairius darbus. Per pirmuosius dvejus metus apie 20 darbų pakeičiau, – apie įsitvirtinimą svetimoje šalyje pasakoja Tadas ir nusijuokęs priduria, kad savo karjerą Anglijoje pradėjo dirbdamas svogūnų ir bulvių laukuose.

Skaityti toliau →

Pastaruoju metu Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. NVSC nuotr.

Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą.

Kas gali išsitirti nemokamai?

Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis.

Skaityti toliau →

Lino Svetiko pastebėjimu, sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimas koronavirusu – viena didžiausių pastarojo laikotarpio grėsmių. Andriaus Ufarto nuotr.

Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus.

Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas.

Skaityti toliau →

Ūkininkė Kotryna Meidė pastebi: be paramos jos šeima nebūtų galėjusi įsiveisti smidrų plantacijos, nes jų sodinukai yra gana brangūs. Nuotrauka Karolinos Baltmiškės.

Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais jie 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją. Jų svarbiausias pagalbininkas išaugintai produkcijai realizuoti – socialiniai tinklai.

„Mūsų šeimoje esu pirmoji ūkininkė, – šypsosi Kotryna Meidė. – Kai su vyru  nutarėme imtis ūkininkavimo, artimieji mūsų nei stabdė, nei skatino. Atvirai pasakius, niekas ir netikėjo, kad mudviejų ketinimai rimti. Visi manė – pabandysime ir viską mesime.“

Skaityti toliau →

„Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau.

Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti.

Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą

Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo buvusius kitus programėlės naudotojus. Taip jos naudotojai gali anksti sužinoti apie galimą užsikrėtimą ir imtis priemonių, kad apsaugotų save ir kitus.

Skaityti toliau →

Už paramos lėšas įsigijęs naują techniką Petras Sveikauskas atrado naują veiklos sritį – pradėjo auginti rapsus. Jurgitos Ulkienės nuotr.

Norintiems atnaujinti bei sustiprinti savo ūkius ūkininkams ar juridiniams asmenims, vykdantiems žemės ūkio veiklą, vėl suteikta galimybė kreiptis paramos. Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 30 d. galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui skiriama beveik 21 mln. eurų paramos lėšų.

Skaityti toliau →

Bendradarbiaudami smulkūs ūkiai gali įsigyti modernios technikos ir įgyja teisę naudotis ja lygiomis dalimis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti.

Skaityti toliau →