(0)
Pasaulyje besitęsiant koronaviruso pandemijai, Europa įsijungė į kovą ir su siaučiančiu dezinformacijos virusu. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aktyvėjant dažniausiai priešiškų valstybių skleidžiamam melagingų naujienų srautui, kyla reali grėsmė demokratijai ir žmonių saugumui. Todėl Europos Sąjungos (ES) politikai ir ekspertai vienbalsiai teigia – būtina stiprinti bendradarbiavimą, piliečių atsparumą ir kritinį mąstymą.
(0)
Gegužės 11-osios rytą Andžela Šarpnickaitė, LNK televizijos projekte laimėjusio Mato Saukanto mama, interneto socialinių tinklų „Facebook“ asmeninėje paskyroje padėkojo visiems skuodiškiams, draugams, giminėms, mokytojams, kurie palaikė jos sūnų balsuodami. „Kartu padarėme stebuklą. Įrodėme, jog mažas miestelis gali būti didelė jėga (…) Esame pakeliui į Vilnių, kur laukia daug interviu, o vakare – pasimatymas su visais programoje „Labas vakaras, Lietuva“.
(0)
Nuo ankstyvo amžiaus pradedamas ir ilgus metus trunkantis alkoholio vartojimas lemia rimtas sveikatos problemas. Nuotrauka iš „Santarvės“ redakcijos archyvo
Nors jau daugiau nei penketą metų alkoholio vartojimas šalyje mažėja, tačiau Lietuva vis dar išlieka daugiausiai alkoholį vartojančių šalių sąrašo pirmose vietose. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga.
Apie tai, kokios grėsmės slypi anksti pradėjus vartoti alkoholį ir kokių priemonių imtis susidūrus su šia problema, pasakoja gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė.
(0)
Koronaviruso protrūkis iš esmės pakeitė įprastą gyvenimą, sudavė stiprų smūgį valstybių sveikatos sistemai ir ekonomikai. Tūkstančiai europiečių užsikrėtė koronavirusu, bet krizės akivaizdoje ne mažiau užkrečiantis yra europiečių solidarumas. Įkvepiantys poelgiai – nuo pilietinių iniciatyvų iki šalių tarpusavio pagalbos – iš esmės prisideda prie kovos su pandemija, bet dažnai lieka paraštėse ir nesulaukia mūsų dėmesio.
(0)
Kaip informavo Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorė Gintarė Sakalauskienė, nuo balandžio 28-osios muziejus vėl laukia lankytojų. Pirmadieniais ir sekmadieniais nedirba, o kitomis dienomis – nuo 10 iki 19 val. Į muziejų įleidžiami dėvintys apsaugines veido kaukes, mūvintys pirštines; pavieniui arba po 2 asmenis, išskyrus artimus giminaičius: tėvus, vaikus, įvaikius, globėjus ir pan.
(0)
Rūpesčių dėl karantino ir koronaviruso grėsmės šiomis dienomis – per akis, todėl dar viena nelaimė namuose ir dėl jos patirti nuostoliai gali būti išties skaudžiu smūgiu. Ką reiškia, kai nemalonumai užklumpa netinkamiausiu laiku, teko patirti raseiniškiui Albertui, kuriam itin nemalonią išdaigą iškrėtė gamta. Kovo pabaigoje Vakarų Lietuvoje siautėjęs stiprus vėjas nuo vyro namo stogo nuplėšė tik pernai sumontuotus saulės energijos kolektorius ir apgadino pastato konstrukcijas. Laimė, Albertas savo turtą buvo apdraudęs ERGO draudimu, todėl jo patirti nuostoliai buvo kompensuoti, o apgadintas namų stogas – jau tvarkomas.
(0)
Sušvelninus karantiną, Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka atnaujina skaitytojų aptarnavimą. Bet kol kas bus tik išduodamos knygos ir žurnalai. Nuo balandžio 27-osios pirmadienį–penktadienį 11–16 val. aptarnaujama bekontakčiu būdu, t. y. į biblioteką neįleidžiant. Knygas galima užsisakyti: elektroniniame kataloge www.ibiblioteka.lt; tel.: (8 440) 73 301, 8 616 21 106; el. p.: , . Užsakyti spaudiniai bus saugiai išnešti į lauką prie bibliotekos arba pristatyti į namus skaitytojo nurodytu adresu iš anksto sutartu laiku. Grąžinti knygas rekomenduojama, pasinaudojant prie bibliotekos esančia tam skirta dėže.
(0)
Projektas 60+ nori palengvinti išgyvenimus bei tiesia trumpesnį kelią pas gydytojus. Vos per kelias valandas į rūpimus klausimus profesionaliai atsakys tai išmanantis medikas (galima rinktis iš 22-jų specialistų: vidaus ligų, dermatologas, odontologas, onkologas ir pan.) Projekto iniciatoriai, analizuojantys vis spartėjančią šios paslaugos paklausą, kelia sau papildomų tikslų – siekiama pakeisti patekimo pas gydytoją schemą, kai, iškilus menkiausiam poreikiui pasikonsultuoti su mediku, būtų kreipiamasi į www.negaluoju.lt. Į rūpimus klausimus per dvi valandas asmeniškai telefonu atsakys gydytojas specialistas. Konsultuojama nuo 8 iki 20 val. ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.
(0)
Tinklaraštininkė, keturių vaikų mama I. Arnauskienė teigia, kad vaikui susirgus svarbiausia sąmoningai vertinti kiekvieną situaciją, konsultuotis su kompetentingais specialistais ir atsakingai laikytis jų rekomendacijų vartojant nurodytus vaistus.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, jų tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini ir galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti.
Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė.
Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, tačiau dažniausiai tai suaktyvėja pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.
Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai berniukai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės mergaitės Mėta ir Ula.
(0)
Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 d. – liepos 21 d., pirmasis priėmimo etapas į aukštąsias mokyklas truks iki rugpjūčio 18 d., papildomas priėmimas – iki rugsėjo 4 d. Pagrindinės brandos egzaminų sesijos, vyksiančios birželio 22 d. – liepos 21 d., rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d. Brandos atestatus mokyklos galės išduoti nuo rugpjūčio 7 d. Brandos atestatui gauti reikia dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieno laisvai pasirenkamo.