Naujienos
Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
(0)
„Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau.
Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti.
Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą
Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo buvusius kitus programėlės naudotojus. Taip jos naudotojai gali anksti sužinoti apie galimą užsikrėtimą ir imtis priemonių, kad apsaugotų save ir kitus.
Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – iki 600 tūkst. eurų
(0)
Už paramos lėšas įsigijęs naują techniką Petras Sveikauskas atrado naują veiklos sritį – pradėjo auginti rapsus. Jurgitos Ulkienės nuotr.
Norintiems atnaujinti bei sustiprinti savo ūkius ūkininkams ar juridiniams asmenims, vykdantiems žemės ūkio veiklą, vėl suteikta galimybė kreiptis paramos. Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 30 d. galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui skiriama beveik 21 mln. eurų paramos lėšų.
Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą
(0)
Bendradarbiaudami smulkūs ūkiai gali įsigyti modernios technikos ir įgyja teisę naudotis ja lygiomis dalimis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.
Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti.
2020 m. lapkričio 10 d. skaitykite
(0)
- Garsios mokslininkės šaknys – mūsų rajone
- Atsižvelgdamas į tai, kad kitąmet sausio 23-iąją minėsime lietuvių archeologės, antropologės, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos Birutės Marijos Gimbutienės gimimo 100-ąją sukaktį, Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė jos metais. Šios pasaulyje žinomos mokslininkės šaknys – mūsų rajone: iš čia kilęs jos tėvas. Dalia Zabitienė
- Koronaviruso židiniai – gydymo bei globos įstaigose
- Lapkričio 6 d. įvyko Skuodo rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kuriame kalbėta apie augantį sergamumą koronavirusu (COVID-19 liga), prevencijos priemones, ligos židinius ne tik Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale, bet ir Skuodo bei Ylakių globos namuose. Sergamumo atvejų jau užfiksuota Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje bei Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centre. Rūta Ronkauskienė
- Pirmokas – šešiametis?..
- Ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje vaikams lankyti pirmą klasę privalu nuo šešerių metų. Tad randasi to šalininkų ir Lietuvoje. Nors ikimokyklinukų bei pradinukų pedagogai teigia, jog prievarta šiuo atveju negalima – turi būti palikta teisė pasirinkti, kada tapti mokiniu. Dalia Zabitienė
- Prioritetas – parama jauniems verslams ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Užsak. Nr. 164
- Mažoji kultūros sostinė pasipuoš mitologinėmis skulptūromis
- Kaip žinia, kitąmet Mažąja kultūros sostine Klaipėdos apskrityje taps Barstyčiai. Nors siaučia koronaviruso pandemija, aktyvūs barstytiškiai jau ruošiasi pateisinti Mažosios kultūros sostinės vardą. Kitais metais vyks koncertai, parodos, įvairios veiklos. Jau ruošiamasi renginių ciklui „Mitologijos ženklai Barstyčių žemėje“. Norima, kad vietovė taptų išskirtinesnė, atsirastų daugiau lankytinų objektų. Per žiemą Barstyčių kaimų bendruomenė, kuri yra šio projekto autorė, turės daug ką nuveikti. Rūta Ronkauskienė
Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
(0)
1. Daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis pastebi: parama jo ūkiui bus labai pravarti.
Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje.
Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais
(0)
Mokslo, konsultavimo įstaigos bei ūkininkai kartu gali atrasti budų leidžiančių, spręsti ūkininkavimo problemas. Nuotr. www.kaimotinklas.lt
Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – kpfKPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose.
Tikslas – augalų kokybė
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.
Vaizdo ir garso įrašų klastotės gali ir stulbinti, ir šiurpinti
(0)
Žiūrite, ir netikite savo akimis. Vaizdo siužete Amerikos garsenybė staiga užtraukia rusišką dainelę. Tik po kurio laiko suprantate, kad vaizdas yra pakeistas ir suklastotas pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tokios sintetinės vaizdo klastotės angliškai yra vadinamos „deepfake“.
Kol kas ši „deepfake“ technologija dažniausiai naudojama pramoginiais tikslais, tačiau kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad sintetinės vaizdo klastotės gali būti panaudojamos ir piktais kėslais – siekiant apgauti, suklaidinti ir net supriešinti visuomenę. Vaizdo klastotei sukurti pakanka poros šimtų konkretaus asmens nuotraukų.
2020 m. lapkričio 6 d. skaitykite
(0)
- Tik kokybiškos paslaugos užtikrina sėkmę
- Nuo vasario 3-iosios Skuode pradėjo veikti vienintelė eco-autoplovykla, kurioje automobilis plaunamas ir valomas ekologiškai – be chemijos. 26-erių Simonas Macevičius prieš tai dirbo kitose automobilių plovyklose, taip pat– mokėsi, kaip transporto priemonę valyti ekologiškai. Kaip ir daugelis, padirbėjęs užsienyje, nusprendė įkurti savo verslą. Rūta Ronkauskienė
- Šalyje skelbiamas karantinas
- Vyriausybės sprendimu nuo šio šeštadienio Lietuvoje skelbiamas karantinas, kuris truks tris savaites, t. y. nuo lapkričio 7 d. iki 29 d. Dalia Zabitienė
- Tarsi nebylūs priekaištai
- 2019 m. prie Skuodo muziejaus, arba, tariant iškiliau, prie Sapiegų dvaro, sau naują vietą surado miesto viešąją erdvę puošęs ir Vilniaus gatvėje savo paskirtį užbaigęs stogastulpis „Knygnešiams atminti“. Teritorijoje ant kalniuko yra ir daugiau skulptūrų, kurias Skuodo muziejus kukliomis savo išgalėmis pamažėl atnaujina. Laima Sendrauskienė
- Kitąmet bus užbaigtas
- „Mūsų žodžio“ skaitytojai, kurie eina pėstute ar dviračiais važiuoja į sodininkų bendrijas „Statybininkas“ ir „Dobilas“ bei į Narvydžių kapines, džiaugiasi nauju taku ir tiltu. Nors darbai neužbaigti, žmonės domisi, kiek jų atlikta, kas dar bus daroma. R. R.
Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta
(0)
Ingridos Zurlytės teigimu, svarbu įsitraukti į dialogą su visuomene ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų žmones išlaikyti elgesį, leidžiantį apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo koronaviruso plitimo. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Praėjusių metų pradžioje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.
Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Karantino privalumai, kovojant su virusu
Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas
(0)
Ši parama ūkininkams yra išties naudinga: investicijos į naują žemės ūkio techniką tampa mažesnės, be to, dirbant su nauja technika, pagerėja darbo našumas. Ričardo Pasiliausko nuotr.
Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo.
Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai
Netoli Palangos, Klaipėdos rajone, Peskojų kaime ne vienus metus ūkininkaujanti A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame augina ir peni pieninius bulius, taip pat tam, kad parduotų, augina kviečius, miežius, pupas.
Skelbimai
Naujausi komentarai