Naujienos
Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis, – rytas visada ateina
(0)
Nacionalinė platforma Pagalbasau.lt ir mobilioji emocinės savipagalbos programėlė „Pagalba sau“ ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokios emocinės ir psichologinės pagalbos galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje.
Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos Pagalbasau.lt ir mobilios emocinės savipagalbos programėlės „Pagalba sau“ privalumais ir pabrėžia tai, kad svarbiausia nebijoti ieškoti ir kreiptis pagalbos.
„Mūsų žodžio“ prenumerata 2021-iesiems
(0)
Prenumerata priimama Skuodo ir Mosėdžio paštuose. Taip pat laikraštį gali užprenumeruoti mobilieji laiškininkai. Juos į namus išsikviesite, paskambinę AB „Lietuvos pašto“ klientų aptarnavimo telefonu 8 700 55 400 ir, autoatsakikliui išvardinus paslaugas, pasirinkę „mobilusis laiškininkas“. Jeigu patiems paskambinti į Vilnių bei išsikviesti mobilųjį laiškininką atrodo per daug sudėtinga, yra paprastesnis būdas – susisiekite su „Mūsų žodžio“ redaktore telefonu 8 699 21 525, ir ji pagelbės, kad neliktumėte be rajono naujienų. Daugelis rajono kaimų gyventojų jau seniai šia tarpininkavimo paslauga naudojasi.
2020 m. spalio 27 d. skaitykite
(0)
- Eiti į žmones ir juos girdėti
- Nuo spalio 26 d. Aleksandrijos seniūnijos seniūnės pareigas pradėjo eiti konkursą laimėjusi Violeta Nikartienė. Anksčiau ji dirbo toje pačioje seniūnijoje vyr. specialiste. 2012-aisiais Aleksandro Stulginskio universitete moteris baigė žemės ūkio buhalterinę apskaitą bei finansus, o 2016-aisiais – viešojo valdymo magistro studijas Šiaulių universitete. V. Nikartienės darbo credo – seniūnija turi būti arčiau žmogaus ir jį išgirsti bei padėti.
Rūta Ronkauskienė
- Nuo spalio 26 d. Aleksandrijos seniūnijos seniūnės pareigas pradėjo eiti konkursą laimėjusi Violeta Nikartienė. Anksčiau ji dirbo toje pačioje seniūnijoje vyr. specialiste. 2012-aisiais Aleksandro Stulginskio universitete moteris baigė žemės ūkio buhalterinę apskaitą bei finansus, o 2016-aisiais – viešojo valdymo magistro studijas Šiaulių universitete. V. Nikartienės darbo credo – seniūnija turi būti arčiau žmogaus ir jį išgirsti bei padėti.
- Mūsų rajone – karantinas
- Žvelgiant į koronaviruso statistiką, pas mus sergamumas COVID-19 liga auga. Skuodo rajone gyvena 16 078 žmonės. Spalio 21 d. posėdžiavusi Skuodo rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija aptarė esamą situaciją, bet karantino rajone nepaskelbė – nutarė palaukti Vyriausybės sprendimo. Tądien posėdžiavusi LR Vyriausybė karantiną paskelbė 13-oje savivaldybių. Tarp jų – ir Skuodo. Spalio 23 d. dienomis mūsų rajone sirgo 50 žmonių. Rūta Ronkauskienė
- Iš ubago nori atimti lazdą
- Vieniems 130 eurų šiandien – tik dienpinigiai, kitiems – suma, iš kurios privalu išgyventi mažiausiai pusę mėnesio. Tačiau netgi pripažįstantys, jog tai nėra labai jau dideli pinigai, juos atiduoti kitiems nelinkę. Net jei įpareigoja įstatymas. Dalia Zabitienė
- Įsisenėjusių poreikių atodanga
- Mosėdžio seniūnijos seniūnė Jolanta Ažondenienė, periodiškai papildanti įstaigos paskyros interneto socialiniame tinkle naujienų srautą, pastabių gyventojų atsiliepimų sulaukia ir virtualiai. Antai spalio 13-osios ir spalio 19-osios lakoniški jos pastebėjimai, gyventojų komentarai ir paklausimai atvėrė įsisenėjusių problemų atodangą: ne visi Salantų gatvės gyventojai tamsiu paros laiku gali džiaugtis gatvės apšvietimu, o tualetas prie Mosėdžio kapinių – avarinis, skubiai remontuotinas, nes seniai nebeatitinka laikmečio keliamų reikalavimų. „Abu klausimai spręstini, darbai ir lėšos jiems kitais metais planuojami“, – sakė Mosėdžio seniūnė. Laima Sendrauskienė
Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
(0)
Psichologės teigimu, svarbu ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savo elgesio pasekmes aplinkai. Monikos Penkutės nuotr.
Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata.
Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti ir sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savojo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir visai aplinkai.
Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
(0)
Emocinė ir psichologinė pagalba Lietuvoje yra nemokama, todėl sunegalavus vertėtų nedelsti ir laiku išspręsti aktualias psichologines problemas. „Santarvės“ arch. (Elta) nuotr.
Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje.
Mobiliosios krizių įveikimo komandos
Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos.
Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais, patyrus šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės, esant galimybei, ir kitų krizių atvejais.
Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas
(0)
Siekiama, kad kaimo vietovėse kurtųsi ir plėtotųsi mažosios įmonės, o jų vykdoma veikla neapsi-ribotų tik žemės ūkiu. Itin svarbi veiklos tikslinė sritis – naujų darbo vietų kūrimo lengvinimas. Brian Toward/Flickr.com nuotr.
Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai.
2020 m. spalio 23 d. skaitykite
(0)
- Tautvydo liaudies daina „Dainų dainelėje“
- Skuodo meno mokyklos ketvirtos klasės moksleivis Tautvydas Jonaitis, respublikinio LRT vaikų ir moksleivių dainų konkurso „Dainų dainelė“ laureatas, kelionėje į šių metų finalinę sceną patyrė ne tik pasaulinės COVID-19 viruso pandemijos grimasas, kai konkursas, turėjęs įvykti pavasarį, buvo užbaigtas rudenį. Berniukas didžiulių sutelktinių jėgų dėka, padedamas jam akompanavusių tėvelių – Skuodo meno mokyklos mokytojų Linos ir Tado Jonaičių –, bei dainavimo mokytojos Raimondos Remezienės, įrodė, jog tarp konkurso dalyvių besivaržanti ta pati daina „Pjoviau lankoj šieną“, jo atliekama, gali būti pranašesnė. Laima Sendrauskienė
- Miškininkystei metai nelengvi
- Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Lenkimų girininkijoje darbai nenutrūko ir per karantiną. Šiemet lėšų teko miško keliams tvarkyti, tad jie pasikeitė neatpažįstamai. Vyriausybė daug dėmesio skiria naujiems miškams įveisti – reikalingi nauji plotai.
Šiltėjant klimatui, pamažu miškuose atsiranda ir pietų kraštų medžių. Girininkijos girininkus džiugina, kad Margininkų botaniniame-zoologiniame draustinyje peri juodieji gandrai. Rūta Ronkauskienė
- Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Lenkimų girininkijoje darbai nenutrūko ir per karantiną. Šiemet lėšų teko miško keliams tvarkyti, tad jie pasikeitė neatpažįstamai. Vyriausybė daug dėmesio skiria naujiems miškams įveisti – reikalingi nauji plotai.
- Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirttoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti.
Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Užsak. Nr. 136
COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama
(0)
Ūkininkai palankiai vertina jiems skiriamą išimtinę paramą, nes tai padės sušvelninti pandemijos padarinius žemės ūkiui. Freepik.com nuotr.
Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų.
Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio 20 d.
Kooperatyvai – galimybė ne tik išlikti, bet ir užsidirbti daugiau
(0)
Pieno sektoriaus ateitis – kooperatyvai. Etaplius nuotr.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip 30 proc. Apie būtinybę vienytis kalba ir patys kooperatininkai, kurie teigia, jog telkiantis bendrai veiklai galima išgauti didesnį sinerginį efektą bei išgelbėti Lietuvos pieno sektorių.
2020 m. spalio 20 d. skaitykite
(0)
- Su karikatūra – nuo 1973-iųjų
- Spalio 15 d. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos skaitykloje atidaryta mokytojo, krašto tautodailininko, dailininko profesionalo, skulptoriaus, keramiko ir, žinoma, karikatūristo iš Barstyčių Antano Jankausko karikatūrų paroda „Žmogus“. Nuo mokyklos suolo su karikatūros žanru žengiantis, kasmet respublikiniuose, tarptautiniuose konkursuose dalyvaujantis kūrėjas tikina, jog šmaikšti kūrybinė mintis jį aplanko netikėtai, tad jos nepaleidžia, nors ne kartą išklausęs patarimų šia nerimta veikla neužsiimti. Laima Sendrauskienė
- Laikini pasikeitimai rajone
- Spalio 15 d. įvyko Skuodo rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis. Jame pateikta informacija apie tai, kaip pasiruošta žiemos sezonui, kokie darbai padaryti ir t. t. Ypač daug dėmesio skirta rajone augančiam sergamumui koronavirusu. Jeigu spalio 14-osios posėdyje nutarta, kad visi planuoti renginiai vyks, kitądien priimtas priešingas sprendimas. Taip pat nuspręsta, kad kai kurios ugdymo įstaigos dirbs nuotoliniu būdu. Taip norima sumažinti COVID-19 ligos plitimą. Rūta Ronkauskienė
- Reikės pasirinkti elektros tiekėją
- „Mūsų žodžio“ skaitytojai domisi, kodėl reikia pasirinkti elektros tiekėją: kas nutiks, jei jo nepasirinks – ar nenutrūks elektros tiekimas; kas tie nepriklausomi tiekėjai. Ar, pasirinkus nepriklausomą tiekėją ir sudarius su juo sutartį, mokėti ir deklaruoti reikės taip pat, kaip iki šiol? Ką reikės daryti, sutrikus elektros energijos tiekimui ar dingus elektrai? Rūta Ronkauskienė
- Kooperatyvai – galimybė ne tik išlikti, bet ir užsidirbti daugiau
- Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis,
kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip 30 proc. Apie būtinybę vienytis kalba ir patys kooperatininkai, kurie teigia, jog telkiantis bendrai veiklai galima išgauti didesnį sinerginį efektą bei išgelbėti Lietuvos pieno sektorių. Užsak. Nr. 127
- Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis,
Skelbimai
Naujausi komentarai